Vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes ribojimai
Įsigaliojo ribojimai nemokamai dalyti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes
Nuo gegužės 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos viešojo maitinimo įmonėms draudžiama nemokamai dalyti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes, kai jose pardavimo metu pakuojamas maistas ar supilami gėrimai. Draudimas apima ir plastikinius kavos puodelius. Šių pokyčių tikslas – mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, skatinti tvaresnius pasirinkimus bei prisidėti prie atliekų kiekio mažinimo.
Maisto produktus ar gėrimus vietoje vartojantiems savo klientams viešojo maitinimo įmonės nuo šiol turės pasiūlyti alternatyvas: vienkartines pakuotes be plastiko, daugkartinio naudojimo pakuotes arba stalo indus. Išimtis taikoma, jei maistas ar gėrimai į prekybos vietą atkeliauja jau supakuoti individualiam vartojimui. Siūlyti alternatyvas taip pat nėra privaloma, jei maistas ar gėrimai parduodami išsinešimui.
„Pakuočių įstatymo pakeitimai – dar vienas žingsnis mažinant plastiko vartojimą. Po sėkmingo plastikinių maišelių pokyčio dabar dėmesys krypsta į vienkartines pakuotes. Reikės ne tik naujų sprendimų, bet ir bendro visų mūsų požiūrio pokyčio. Tai puiki proga formuoti tvaresnius įpročius“, – teigia aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.
Pokyčiai įsigalioja ir masiniuose renginiuose bei paplūdimiuose prekiaujantiems viešojo maitinimo paslaugų teikėjams – naudoti vienkartines plastikines maisto ir gėrimų pakuotes galima tik tuomet, kai už jas bus imamas užstatas. Suvartojęs pakuotėje buvusį maistą ir grąžinęs panaudotą pakuotę į tam skirtas vietas, klientas užstatą atgaus. Užstato dydį nustatys patys maitinimo paslaugų teikėjai, tačiau svarbu, kad jis skatintų vartotojus grąžinti panaudotas pakuotes.
Vienkartinių plastiko turinčių puodelių ribojimas yra svarbus žingsnis mažinant taršą ir skatinant aplinkai draugiškesnius vartojimo įpročius. Tokie puodeliai dažniausiai nėra perdirbami, o patekę į gamtą ilgai nesuyra – jie teršia aplinką, kelia pavojų gyvūnams, o irimo metu prisideda prie mikroplastiko bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo. Be to, net ir vos kelioms minutėms naudojamo puodelio gamybai sunaudojami dideli gamtos ištekliai – nafta, mediena, energija, vanduo. Net jei puodelis perdirbamas, šių išteklių visiškai susigrąžinti nepavyksta. Todėl vienkartinių kavos puodelių, kurie turi trumpą naudojimo laiką, bet daro ilgalaikę žalą aplinkai, reikėtų vengti.
Draudimų nepaisančioms įmonėms bus taikomos sankcijos – piniginės baudos, kurios sieks nuo 1 iki 3 tūkst. eurų. Toks pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų 3-5 tūkst. eurų baudą, atsakomybė numatyta ir įmonių vadovams. Fiziniams draudimo nesilaikantiems maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims bauda sieks nuo 30 iki 60 eurų, o tokių įmonių vadovams – nuo 100 iki 200 eurų.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2025 m. antrojo pusmečio Aplinkos apsaugos departamentas pradės vykdyti tikslinius patikrinimus Lietuvos viešojo maitinimo įstaigose. Aplinkos apsaugos departamentas viešojo maitinimo įstaigoms yra parengęs atmintinę apie vienkartinių plastikinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimą (https://aad.lrv.lt/). br>
„Magnum“ pirmasis pasaulyje ledų prekės ženklas, naudoja pakuotei rPP
„Magnum“ tapo pirmuoju pasaulyje ledų prekės ženklu, kurio pakuotėms pagal SABIC iniciatyvą naudojamas perdirbtas polipropileno plastikas.
Nors plastikas yra svarbus saugiam ir veiksmingam produktų platinimui, „Unilever“ norėjo rasti aplinkai draugiškesnį visame pasaulyje žinomo ledų prekės ženklo „Magnum“ pakuotės būdą. Bendrovė „Unilever“ jau seniai suvokia savo atsakomybę tiek sprendžiant plastiko atliekų patekimo į aplinką problemą, tiek ir siekiant maisto ir gaiviųjų gėrimų pramonėje užtikrinti tvaresnę ateitį.
Klientai pagrįstai tikisi, kad visos pakuotės bus tvarios ir tvirtos, įskaitant ir rinkoje pirmaujančių ledų pakuotes. Kadangi dėl koronaviruso pandemijos vis daugiau žmonių ledus vartoja namuose, poreikis rasti šios problemos sprendimą tapo dar aktualesnis.
Inovacijos žiedinės plastiko ekonomikos labui.
„Magnum“, jau prisiėmusi pasaulinį pakuočių įsipareigojimą mažinti naudojamo neapdoroto plastiko kiekį, pareiškė, kad netrukus visos jos pakuotės bus visiškai daugkartinio naudojimo, perdirbamos arba kompostuojamos ir pagamintos iš po vartojimo perdirbtų medžiagų, kad būtų laikomasi žiedinės ekonomikos principo. Tačiau, nors grožio ir asmens higienos produktams jau buvo galima naudoti perdirbtą polipropileną (rPP), nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas naudoti maisto produktų pakuotėms. Be to, naudojant bet kokią kitą perdirbimo sistemą nebuvo įmanoma pagaminti maisto produktams tinkamo perdirbto polipropileno plastiko.
Todėl „Unilever“ nusprendė glaudžiai bendradarbiauti su SABIC, pasauline įvairių cheminių medžiagų gamybos lydere, ir sukurti novatorišką naują perdirbimo procesą, kurio metu po vartojimo susidariusios mišrios plastiko atliekos, kurios kitu atveju būtų atsidūrusios sąvartyne ar deginimo krosnyje, būtų paverstos derva, pasižyminčia tokiomis pačiomis savybėmis kaip ir pirminė maistinė derva. Naujoji medžiaga yra sertifikuotas žiedinis polipropilenas, kuriam naudojamos žaliavos iš perdirbto mišraus panaudoto plastiko.
Markas Vesteris, SABIC žiedinės ekonomikos vadovas, pridūrė: „Magnum“ indeliai rodo puikias „Unilever“ ir SABIC pastangas, tikrą bendradarbiavimą ir inovacijas, kurios skatina teigiamus pokyčius, kad būtų uždarytas vertingo, panaudoto plastiko ciklas."
Tvarumas skaičiais 2019 m. rPP indeliai, pirmieji pasaulyje ledų pramonėje, buvo sėkmingai išbandyti Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, o 2020 m. pradėti naudoti visose Europos šalyse. Iki tų metų pabaigos visi „Magnum“ pintiniai indeliai Europoje buvo pagaminti iš naujosios medžiagos, o tai sudarė daugiau kaip 160 000 kilogramų perdirbto plastiko. Per 2021 m. šis diegimas buvo tęsiamas visame pasaulyje, taip reikšmingai prisidedant prie platesnio „Unilever“ įsipareigojimo iki 2025 m. perpus sumažinti neapdoroto plastiko naudojimą daugiau nei 100 000 tonų ir paspartinti perdirbto plastiko naudojimą. Iki šios datos „Unilever“ siekia, kad visi „Magnum“ indeliai būtų pagaminti iš perdirbtų medžiagų.
CONSTANTIA FLEXIBLES Pakuočių gamintojas investuoja į plėvelės ekstruziją
Pakuočių gamintojas „Constantia Flexibles“ („Constantia Flexibles“, Viena; www.cflex.com) pranešė, kad savo gamykloje Vokietijoje, Pirko mieste, pradėjo eksploatuoti naują 5 sluoksnių plėvelės ekstruzijos gamyklą.
Vokietijos gamintojo „Hosokawa Alpine“ (Augsburgas; www.hosokawa-alpine.com) pagamintame plėvelės gamybos įrenginyje naudojama linijinė mašinos krypties orientavimo (MDO) technologija.
Bendrovė „Constantia“ nepateikė jokios informacijos apie investuotą sumą ar planuojamus gamybos pajėgumus.
Naudojant MDO technologiją, kuri pagrįsta vienakrypčiu tempimu, gamybos proceso metu galima keisti barjerines savybes, optines charakteristikas ir pakavimo medžiagos storį. Tai leidžia gaminti perdirbamas monopolietilenines plėveles, kurias bendrovė parduoda su „EcoLam HighPlus“ prekės ženklu.
Mokslinių tyrimų ir plėtros skyrius taip pat įsikūręs „Constantia Pirk" įmonėje, kurioje dirba apie 800 darbuotojų.
Austrijos pakuočių gamintoja nuo 2023 m. didžiąją dalį akcijų valdo JAV privataus kapitalo įmonė „One Rock Capital Partners“ (Niujorkas, Niujorkas; www.onerockcapital.com).
Kompanija „Constantia Flexibles“, turinti apie 9580 darbuotojų 36 gamyklose 16 šalių, pranešė, kad 2023 m. pardavimai sudarė apie 2 mlrd. EUR.
2024 m. pradžioje bendrovė įsigijo didžiąją dalį Šveicarijos konkurentės „Aluflexpack“ (Reinachas; www.aluflexpack.com).ms akcijų, kurias bendrovė parduoda su prekės ženklu „EcoLam HighPlus“.
LEGO nauja gamykla Vietname
LEGO Žaislų gamintojas atidaro naują gamyklą Vietname
Numatomos investicijos viršija 900 mln. eurų
Balandžio 9 d. „Lego“ (Bilundas, Danija; www.lego.com) oficialiai atidarė savo naują gamyklą Vietname. Šalies pietuose esančioje Binh Duongo provincijoje atidarius gamyklą, žaislų bendrovės teigimu, dabar jos gamybos tinklą sudaro šešios gamyklos visame pasaulyje. Dvi iš jų yra Azijoje. Iš naujosios gamyklos, esančios maždaug už 50 km nuo didžiausio šalies didmiesčio Hošimino miesto, grupė ketina tiekti ABS spaustuvines plytas Azijos rinkoms. Šiuo tikslu kaimyninėje Dong Nai provincijoje bus pastatytas platinimo centras. Lego nepateikė informacijos apie pagamintų žaislinių kaladėlių kiekį.
Naujosios gamyklos matmenys milžiniški - 44 hektarų plote (apie 62 futbolo aikštės) stovi penki pastatai, kurių bendras plotas 150 000 m². Juose įrengta liejimo gamyba, pakavimo stotys, sandėliai, biurai ir energetikos centras, kuris nuo kitų metų visą teritoriją aprūpins atsinaujinančia energija. „Lego“ apskaičiavo, kad investicijos kainuos 1 mlrd. JAV dolerių (913 mln. EUR).
Europos plastikų perdirbėjų APDOVANOJIMAI
„Plastics Recyclers Europe“ skelbia 2025 m. nugalėtojus.
Olivier Vilcot, buvęs Prancūzijos plastikų perdirbėjų asociacijos Syndicat national des Régénérateurs de matières Plastiques (SRP, Paryžius; www.srprecycle.com) generalinis direktorius, balandžio 1-2 d. Amsterdame vykusioje apdovanojimų ceremonijoje, surengtoje šių metų plastikų perdirbimo parodoje „Plastics Recycling Show Europe“ (PRSE), buvo paskelbtas plastikų perdirbimo ambasadoriumi.
Vilcot, anksčiau dirbusį „Suez“ (Paryžius; www.suez.com) plastikų perdirbimo padalinio generaliniu direktoriumi, išrinko teisėjai, kurie jį pavadino „artimu varžybų dalyviu“.
Aštuntojoje metinėje apdovanojimų ceremonijoje, kurioje buvo įvertintas geriausias perdirbto plastiko panaudojimas, perdirbimo technologijos ir inovacijos, buvo įteikti septyni apdovanojimai, tarp jų ir Vilcot apdovanojimas. Renginį kartu organizavo Plastics Recyclers Europe (PRE, Briuselis, www.plasticsrecyclers.eu) ir Crain Communications.
Metų perdirbimo mašinų inovacija buvo pripažinta „Tomra Recycling“ kompanijos „GAINnext“, kurią teisėjai gyrė už jos potencialą atverti kelią vis didėjančiam antrinių žaliavų panaudojimui naujose srityse, įskaitant kontakto jautrumo sritis. Tomra Recycling„ yra Norvegijos rūšiavimo technologijų specialistės “Tomra" (Asker; www.tomra.com) dalis.
Klöckner Pentaplast (KP, Londonas; www.kpfilms.com) laimėjo Metų plastikinės pakuotės gaminio apdovanojimą už 100 % kp Tray2Tray sprendimą. Teisėjai teigė, kad šis gaminys „skatina uždaro pakuočių ciklo perdirbimą ir kartu užtikrina didesnį produktų patrauklumą lentynoje“.
Kiti nugalėtojai buvo: Automobiliai, elektros arba elektronikos prekės: Spalvotos PP perdirbtos medžiagos vidaus apdailos dalys „Ford Transit“ ir „Ford Truck“ automobiliams, „Ford Otosan“ (Gölcük, Turkija; www.fordotosan.com.tr)
Statyba ir statyba: „Pretty Plastic“ (Amsterdamas; www.prettyplastic.nl)
Namų ūkis ir laisvalaikis: ‚Lamy‘ (Heidlbergas, Vokietija; www.lamy.com) kartu su „HolyPoly“ (Drezdenas, Vokietija; www.holypoly.co)
Produktų technologijų inovacijos: Visi septyni nugalėtojai gavo trofėjų su 3D spausdintuvu atspausdintu pagrindu, pagamintu iš 100 proc. perdirbto ABS plastiko automobilių prietaisų skydelių, ir įvairiaspalve viršutine dalimi, išpjauta lazeriu iš suspaustų HDPE paplūdimių valymo butelių kamštelių.
Plastics Industry Meeting 2025
Plastiko pramonės susitikimas 2025 - plastikų pramonės susitikimas, kurį organizuoja fondas „PlasticsEurope Poland“ ir Lenkijos plastikų perdirbėjų asociacija. 2025 m. renginys vyks gegužės 19 d. Kielce. Tai bus dar viena galimybė glaudžioje ekspertų grupėje iš esmės aptarti svarbiausius aktualius klausimus, kurie daro didelę įtaką plastiko pramonės funkcionavimui.
Biologiškai skaidūs medicininiai gaminiai: Pažanga, iššūkiai ir tvarių sveikatos priežiūros inovacijų ateitis
Nepaisant sunkumų, susijusių su medžiagų mokslu, gamyba ir teisės aktų laikymusi, nuolatinės inovacijos ir bendradarbiavimas lemia biologiškai skaidžių gaminių ateitį ortopedijos, širdies ir kraujagyslių bei vaistų tiekimo srityse.
Daugeliui pramonės atstovų, net ir pacientams, patinka idėja, kad medicinos prietaisas būtų visiškai perdirbamas arba biologiškai skaidus. Nors pažanga buvo lėta, medicinos prietaisų pramonė pereina prie tvarumo. Biologiškai skaidūs medicinos prietaisai, sukurti taip, kad atlikę terapinę funkciją saugiai suyra organizme, todėl nereikia atlikti antrinių pašalinimo procedūrų ir vėliau prietaiso šalinti. Šie prietaisai ypač naudingi ortopedijos, širdies ir kraujagyslių bei vaistų tiekimo srityse, kur gali būti didelė pooperacinės infekcijos rizika.
Dabartiniai taikymai ir projektavimo aspektai
Jau naudojama daug biologiškai skaidžių gaminių, įskaitant siūlus, stentus ir sraigtus. Šiuose prietaisuose naudojamos medžiagos, kurios skyla į biologiškai suderinamus šalutinius produktus, kuriuos galima saugiai absorbuoti arba išplauti iš organizmo. Tačiau kiekviena iš šių medžiagų suyra skirtingu greičiu, priklausomai nuo sąlygų organizme, todėl reikia tikslios inžinerijos, kad prietaisas atitiktų numatytą tarnavimo laiką. Norint pasiekti tinkamą pusiausvyrą tarp mechaninio vientisumo, irimo greičio ir biologinio suderinamumo, reikia gerai išmanyti medžiagų mokslą, mechanikos ir biomedicinos inžineriją bei biologiją.
Šiuo metu naudojamos šios medžiagos:
Polimerai: PLA, PGA, PLGA, PCL ir PHA, dažniausiai naudojami siūlams, stentams ir vaistų tiekimo sistemoms.
Metalai: Magnio, cinko ir geležies lydiniai yra tvirti ortopedijos ir kraujagyslių reikmėms, tačiau palaipsniui rezorbuojasi.
Keramika: Kalcio fosfatai ir biologiškai aktyvūs stiklai dažnai naudojami kaulų plokštėse, kad sustiprintų regeneraciją.
Gamybos kliūtys
Nepaisant jų potencialo, biologiškai skaidūs prietaisai susiduria su keliomis gamybos problemomis - nuo jautrumo procesams iki sterilizacijos metodų sukeliamo skilimo ir prasto galiojimo laiko. Biologiškai skaidūs polimerai yra jautrūs karščiui ir gali suirti vykstant aukštos temperatūros procesams, tokiems kaip liejimas įpurškimo būdu, arba sterilizacijos metodams, tokiems kaip gama spinduliuotė ar autoklavavimas. Vietoj to sterilizacijai geriau tinka etileno oksidas arba žemos temperatūros dujų plazma (HPGP).
Kitas iššūkis - išvengti ankstyvo skilimo sandėliavimo sąlygomis. Padėti gali paviršiaus modifikacijos, pavyzdžiui, dangos ar cheminis apdorojimas.
Šias kliūtis padeda įveikti pažangūs apdorojimo metodai, įskaitant žemos temperatūros adityviąją gamybą ir biologiškai suderinamas dangas. Reguliavimo ir rinkos aspektai Reguliavimo institucijos, tokios kaip FDA ir Europos Komisija, biologiškai skaidiems prietaisams kelia griežtus reikalavimus, įskaitant biologinio suderinamumo bandymus, skilimo tyrimus ir kai kuriais atvejais klinikinius tyrimus. Atliekant biologinio suderinamumo bandymus, be kitų veiksnių, vertinamas citotoksiškumas, genotoksiškumas ir imuninis atsakas. Tuo tarpu skilimo tyrimais užtikrinama, kad šalutiniai prietaiso skilimo produktai būtų saugūs ir kad skilimas vyktų pagal kontroliuojamą grafiką. Norint laikytis šių taisyklių, būtinas glaudus medžiagų mokslininkų, inžinierių ir reguliavimo ekspertų bendradarbiavimas.
Kelias į priekį
Vykstant moksliniams tyrimams, naujos kartos biologiškai skaidžių medicinos prietaisų gamyboje bus naudojamos įvairios technologijos. Atsiranda išmaniųjų biomedžiagų, kurios reaguoja į fiziologines sąlygas, kad būtų galima tiksliai kontroliuoti skilimą, ir turi didžiulį potencialą pakeisti mediciną. Dirbtinio intelekto valdomas projektavimas, kuriuo optimizuojamos medžiagos ir prietaisų veikimas, galėtų gerokai paspartinti kūrimą. Nanotechnologijos, kurios pagerina vaistų pristatymą ir palengvina regeneracinę mediciną, gali būti dar naudingesnės visame pasaulyje. Tačiau be finansavimo šiems naujiems gydymo būdams plėtoti ir be federalinės valdžios remiamų nacionalinių tvarumo iniciatyvų gali prireikti dešimtmečių - arba niekada - kad šios inovacijos pasiektų visuomenę. Pradedančiosioms įmonėms reikia finansavimo, kad galėtų plėtoti ir komercializuoti šiuos mokslinius tyrimus. Kadangi JAV federalinis finansavimas mažėja, atsakomybė remti šią plėtrą tenka rizikos kapitalui ir didelėms originaliosios įrangos gamintojoms. Rizika išlieka, ir nors dalis vyriausybės paramos naudos yra ta, kad rizika paskirstoma platesniam ratui, rizikos kapitalo įmonės ir OEM gamintojai turi būti pasirengę prisiimti riziką. Alternatyva yra blogesnė: pažanga sustoja. Sėkmė moksle ir inžinerijoje, kaip ir gyvenime, niekada nėra garantuota.
Biologiškai skaidūs medicinos prietaisai keičia sveikatos priežiūrą, nes gerina pacientų gydymo rezultatus ir mažina poveikį aplinkai. Nors vis dar išlieka sunkumų medžiagų mokslo, gamybos ir atitikties teisės aktams srityse, nuolatinės inovacijos skatins platesnį jų diegimą. Bendradarbiavimas su pramone bus labai svarbus formuojant šios perspektyvios srities ateitį.
NESPRESSO - kavos kapsulės su dangteliu iš biopolimero
Porcijinės kavos sistema su popierinėmis kapsulėmis / Barjerinis sluoksnis, dangtelis iš biopolimero
2025 m. vasarį „Nestlé“ patronuojamoji įmonė „Nespresso“ Vokietijoje pristatė popierines kavos kapsules. Šių kapsulių forma ir dydis identiški ankstesnėms aliuminio versijoms, tačiau jas sudaro 82 proc. popieriaus masės. Vidinis 0,1 mm biopolimero sluoksnis tarnauja kaip deguonies barjeras, saugantis aromatą, o dangtelis taip pat pagamintas iš plastiko. „Nespresso“ neatskleidė, koks biopolimeras naudojamas ir kokie jo kiekiai.
Pirmą kartą „Nespresso“ paskelbė ketinanti 2022 m. pristatyti popierines, namuose kompostuojamas kapsules, o rinkai jas pristatyti ketino 2023 m. pavasarį. Iki 2023 m. liepos mėn. portalas Plasteurope.com pranešė, kad Europos Komisijos parengtame Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento (PPWR) projekte nurodyta, kad kavos kapsulės, pagamintos iš įprastinio plastiko ir aliuminio, netrukus gali būti pašalintos iš parduotuvių lentynų, išskyrus kompostuojamas kapsules, pagamintas iš bioplastiko. Naujosios bendrovės kapsulės gavo TÜV Austria sertifikatą, leidžiantį jas šalinti namų komposte. Tačiau Vokietijoje neleidžiama jų išmesti į biologinių atliekų konteinerį. Todėl panaudotos kapsulės turi būti išmetamos į geltonuosius konteinerius arba geltonuosius maišus pagal šalies antrinių žaliavų perdirbimo sistemą.
Pramonės asociacijos neseniai kritikavo didesnį plastiko ir popieriaus kompozicinių pakuočių naudojimą, nurodydamos nepakankamus perdirbimo pajėgumus Vokietijoje. Pati „Nespresso“ teigė, kad naująsias popierines kapsules vertina kaip esamo pakuočių asortimento papildymą ir planuoja greta naujosios versijos toliau siūlyti savo produktus aliuminio kapsulėse.
PE pakuotės pagal poveikį aplinkai lenkia alternatyvias pakuotes
Nauji tyrimai atskleidė, kad polietileno pakuotės, palyginti su alternatyviomis pakuotėmis, mažina visuotinio atšilimo potencialą, energijos suvartojimą ir vandens trūkumą.
Naujame tyrime įvertintas polietileno (PE) pakuočių, tokių kaip maišeliai, plėvelės ir konteineriai, pakeitimo alternatyviomis medžiagomis, pavyzdžiui, popieriumi, stiklu, aliuminiu ir plienu, poveikis aplinkai.
Mičigano valstybinio universiteto duomenimis, tyrimas atskleidė, kad PE pakuotės yra labai naudingos aplinkai, o jų gyvavimo ciklo metu vidutiniškai apie 70 proc. sumažinamas visuotinio atšilimo potencialas (GWP), palyginti su Jungtinėse Amerikos Valstijose įprastai naudojamomis pakavimo medžiagomis. Įvertinus tokius veiksnius kaip mineralinių išteklių naudojimas, iškastinės energijos suvartojimas ir vandens trūkumas, plastikinės pakuotės paprastai lenkia alternatyvias pakuotes poveikio aplinkai požiūriu.
Mičigano valstybinio universiteto Pakuočių mokyklos profesorius Rafaelis Auras kartu su pagrindine tyrimo autore Elizabeth Avery iš „Trayak Inc.“ ir Timothee Roux, Experience Nduago bei Eric Vozzola iš „ExxonMobil“ yra šio tyrimo bendraautoriai.
Dokumentas pavadinimu „Polietileno pakuotės ir alternatyvios medžiagos Jungtinėse Amerikos Valstijose: A Life Cycle Assessment, buvo paskelbtas žurnale „Science of Total Environment“ ir parengtas bendradarbiaujant bendrovėms „Trayak Inc.“ ir „ExxonMobil“. Tyrime pateikiama naujų įžvalgų apie galimas nenumatytas pasekmes aplinkai, kurias gali sukelti gaminio atsisakymas arba medžiagos pakeitimas. Išvadas griežtai peržiūrėjo nepriklausomų ekspertų grupė ir nustatė, kad jos atitinka Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartus (ISO 14040 ir ISO 14044), reglamentuojančius gyvavimo ciklo. Gyvavimo ciklo vertinimas yra vertingas siekiant suprasti aplinkosauginius kompromisus, susijusius su gaminio pašalinimu arba medžiagų pakeitimu“, - sakė Avery.
Be to, Auras atkreipė dėmesį, kad tyrimo rezultatai rodo, jog plastikų poveikis aplinkai dažnai būna mažesnis, kalbant apie visuotinio atšilimo potencialą, mineralinių išteklių naudojimą, iškastinės energijos suvartojimą ir vandens trūkumą.
„Atsiradus naujiems ir geresniems duomenims, suinteresuotosios šalys ir politikos formuotojai gali priimti labiau pagrįstus sprendimus, kad pasiektų tvarių rezultatų per visą gaminio gyvavimo ciklą, įskaitant šalinimą ir perdirbimą“, - sakė jis.
„Berry Global“ ir „Mars“ bendradarbiauja kuriant 100 % perdirbto plastiko indelius maisto laikymui
„Berry Global“ bendradarbiauja su „Mars“, siekdama pakeisti M&M's, „Skittles“ ir „Starburst“ prekės ženklų indelius į 100 % perdirbto plastiko pakuotes (išskyrus indelių dangtelius).
Teigiama, kad indeliai gali būti plačiai perdirbami ir yra 60, 81 ir 87 uncijų dydžio. Perėjimas prie 100 % perdirbto plastiko apima mechaniškai apdorotą perdirbtą turinį, kuris, „Mars“ teigimu, padės išvengti daugiau nei 1 300 metrinių tonų pirminio plastiko per metus.
Akivaizdu, kad stiklainiams naudojama po vartojimo gauta derva gaminama iš perdirbto plastiko, surinkto iš vartotojų, ir taip siekiama užkirsti kelią plastiko atliekų patekimui į sąvartynus, sumažinti pirminio plastiko suvartojimą ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. „Mars“ pateikia pavyzdį, kai vartotojas, ištuštinęs indą, uždeda dangtelį atgal ant indo ir meta jį į perdirbimo konteinerį, kad plastikas galėtų būti panaudotas naujiems produktams gaminti.
„Mars“ teigia, kad kvadratiniai indeliai gaminami ‚Berry‘ gamykloje naudojant ‚sertifikuotą maistinę‘ mechaniškai perdirbtą dervą, gaunamą iš šaligatvių atliekų surinkimo atliekų srautų.
Allison Lin, pasaulinė „Mars“ pakuočių tvarumo viceprezidentė. „Pirminio plastiko naudojimo mažinimas investuojant į perdirbtą turinį yra svarbus mūsų strategijos žingsnis, kartu su iniciatyvomis, kuriomis siekiama pašalinti nereikalingas pakuotes, ištirti pakartotinio naudojimo modelius ir pertvarkyti mūsų pakuotes, kad jos būtų žiedinės. Perdirbto turinio naudojimas skatina tobulinti surinkimo sistemas ir perdirbimo infrastruktūrą, o tai labai svarbu žiedinei ekonomikai.“
Praėjusiais metais „Berry“ ir „Stora Enso“ sukūrė suomių prekės ženklo „Valio“ baltyminiams pudingams „PROfeel“ pritaikytą indelį, siekdamos padėti bendrovei pasiekti tikslą iki 2026 m. 15 proc. sumažinti plastiko naudojimą savo vienkartinėse porcijinėse pakuotėse. Indelio dizainu taip pat siekiama mažinti maisto atliekų kiekį, be to, juose pagerinta spaudos kokybė, įskaitant spausdintiną dugno paviršių privalomai informacijai apie gaminį.
Taip pat 2024 m. „Walkers Chocolates“ paskelbė, kad savo šokolado „Turkish Delight“ ir „Mint Cream“ pakuotes keičia į 100 proc. perdirbamo popieriaus pakuotes. Teigiama, kad popierinėje pakuotėje naudojama technologija užtikrina apsaugą nuo deguonies, leidžia užklijuoti standartinėje pakavimo įrangoje ir palengvina spausdinimą.
Bioplastikas „Honda“ motocikluose
„Honda“ motociklo kėbului ir priekiniam stiklui naudoja bioplastiką
„Mitsubishi Chemical“ izosorbido pagrindu pagaminto plastiko tvirtumas ir galimybės kurti dizainą be dažų atveria ‚Mitsubishi Chemical‘ mobilumo galimybes.
Kompanija „Honda“ pasirinko „Mitsubishi Chemical“ gaminamą „Durabio“ - biologinės kilmės inžinerinį plastiką - spalvotam X-ADV motociklų, kurie Japonijoje debiutavo 2024 m. gruodį, kėbului ir priekiniam stiklui. Izosorbido pagrindu pagamintas „Durabio“ jungia daugumą polikarbonato (PC) ir polimetilmetakrilato (PMMA) savybių, kartu yra pagamintas iš biologinės kilmės žaliavos, gaunamos iš krakmolo.
Durabio ne tik pasižymi tvirtumu ir kitomis savybėmis, reikalingomis motociklų kėbulo dalims, bet ir gali įgauti blizgią, rafinuotą išvaizdą, paprasčiausiai pridėjus dažiklių. Pridėtinė vertė, kurią suteikia galimybė atsisakyti įprastinio dažymo proceso, buvo pagrindinis veiksnys, lėmęs sprendimą naudoti „Durabio“ šiam tikslui, ir tai buvo pirmasis jos panaudojimas motociklų kėbulų dažymui be dažų.
Be to, „Durabio“ jau pelnė pripažinimą už puikią apsaugą nuo priešinio vėjo, kai buvo naudojamas „Honda“ motociklų priekiniuose stikluose. Jis naudojamas ne tik X-ADV, bet ir Europoje jau pristatytų „Forza 750“ ir NC750X modelių kėbulams ir priekiniams stiklams.
Durabio pasižymi išskirtiniu tvirtumu, atsparumu įbrėžimams ir spalvų plėtojimo savybėmis, todėl naudojamas įvairiose srityse, įskaitant automobilių vidaus ir išorės detales, optinių ir elektroninių prietaisų komponentus ir kitus kasdieniniame gyvenime naudojamus gaminius.
Chinaplas 2025: Pasaulinis plastikų ir gumos inovacijų centras
Pasaulio ekonomikai toliau atsigaunant, Kinija ir toliau vaidina svarbų vaidmenį skatinant pasaulio ekonomikos augimą. Kinija įgyvendina dvigubos cirkuliacijos strategiją, orientuotą į vidaus ir tarptautines rinkas. „Chinaplas 2025“ vyks balandžio 15-18 d. Šendžene, pagrindiniame Guangdongo, Honkongo ir Makao didžiosios įlankos zonos mieste.
37-oji tarptautinė plastikų ir gumos pramonės paroda sugrįžta į Šenženą, kuris, grupės teigimu, suteikia galimybę pasinaudoti regiono laiku, geografiniais pranašumais ir kvalifikuotos darbo jėgos prieinamumu. Tai užtikrins, kad paroda veiksmingai sujungtų vietos ir tarptautines rinkas.
Paroda „Chinaplas 2024“ pritraukė 321 879 dalyvius iš 171 šalies ir regiono, įskaitant rekordinius 73 204 užsienio lankytojus, taip pabrėžiant jos tarptautinį patrauklumą.
Pasak „Chinaplas“, 2025 m. renginyje dalyvaus daugiau kaip 4 000 tarptautinių dalyvių, kurie pristatys naujausias plastiko ir gumos technologijų inovacijas. Daugiau kaip 1 300 dalyvių priskiriami „Profesionalumo, tobulėjimo, specializacijos ir inovacijų“ (PRSI) kategorijai ir sudaro trečdalį viso parodos ploto. Tokia specializuotų, aukštųjų technologijų sprendimų koncentracija pabrėžia Kinijos lyderystę plastikų ir gumos pramonėje ir sustiprina pasaulinį parodos patrauklumą. Grupė pažymėjo, kad jos paroda taip pat turi plačią tarptautinę aprėptį, orientuojantis į sparčiai augančias rinkas, tokias kaip Pietryčių Azija, Turkija ir Meksika. Dalyvaudama internetinėse ir neinternetinėse reklaminėse kampanijose, renginys maksimaliai padidina savo pasaulinį pasiekiamumą.
„Chinaplas 2025“ taip pat bus platforma, kurioje naujoviškų plastikinių ir guminių sprendimų tiekėjai galės susisiekti su pasauliniais pirkėjais. Parodoje pristatomos aukštos kokybės medžiagos ir pažangiausios technologijos, todėl paroda padeda įmonėms pagerinti savo produktų kokybę ir konkurencingumą tarptautinėse rinkose.
Data: 15.04 - 18.04.2025
Vieta: 1 Zhancheng Road, Fuhai Street, Bao'an District, Shenzhen, Kinija
Organizatorius: „Adsale Group“, 1103-1104, 11/F, Vanke Centre, 970 Nanning Road, Xuhui District, 200235 Shanghai, CN
Tel: (852) 2516 3316 / 2516 3583
Faks: +852 2516 50 24
www.chinaplasonline.com
el.p.: Chinaplas.pr@adsale.com.hk
SABIC - LNP™ ELCRES™ CXL polikarbonato pagrindu pagaminti kopolimerai
Pasaulinė chemijos pramonės lyderė SABIC pristatė naujas LNP™ ELCRES™ CXL polikarbonato kopolimero (PC) dervas, pasižyminčias išskirtiniu atsparumu cheminėms medžiagoms. Šios specializuotos medžiagos idealiai tinka mobilumo, elektronikos, pramonės ir infrastruktūros pramonėje, kai susiduriama su padidėjusiu agresyvių cheminių medžiagų poveikiu, galinčiu sukelti įtrūkimus ir ankstyvą gedimą. LNP ELCRES CXL kopolimerinės dervos ne tik pasižymi didesniu atsparumu cheminėms medžiagoms nei esamos medžiagos, bet ir gali padidinti detalių ilgaamžiškumą ir patikimumą dėl puikaus atsparumo smūgiams žemoje temperatūroje ir atsparumo atmosferos poveikiui.
„Plastikinių dalių cheminio poveikio didėjimą lemia kelios tendencijos.“ - Maureen MacDonald-Stein, „SABIC Polymers, Specialities“ padalinio portfelio strategijos ir rinkodaros direktorė. „Po pandemijos vis dar labiau rūpinamasi švara, todėl vartotojai dažnai dezinfekuoja paviršius - nuo išmaniųjų telefonų ekranų iki elektromobilių įkroviklių rankenų. Dėl populiarėjančių dėvimų prietaisų ir nuolatinio išmaniųjų telefonų naudojimo elektroniniai prietaisai nuolat liečiasi su odos aliejais, losjonais ir kitomis asmens higienos priemonėmis. Mūsų naujosios LNP ELCRES CXL medžiagos padeda išlaikyti detalių savybes ir estetiką, net kai cheminės medžiagos tampa agresyvesnės ir poveikis intensyvėja.“
Chemiškai atsparūs PC kopolimerai įvairioms pramonės šakoms
Naujosios LNP ELCRES CXL kopolimerinės dervos gali pasižymėti ypatingu atsparumu cheminėms medžiagoms, pranokstančiu tradicinių amorfinių medžiagų, tokių kaip polikarbonato (PC) dervos ir akrilnitrilo-butadieno-stireno (ABS) pagrindu pagaminti mišiniai (blendai), savybes. SABIC atlikti vidiniai bandymai parodė, kad LNP ELCRES CXL kopolimerinės dervos yra labai atsparios įvairioms cheminėms medžiagoms, aptinkamoms mobilumo, pramonės, infrastruktūros ir elektronikos sektoriuose. Buvo išbandytos reprezentatyvios mobilumo ir infrastruktūros cheminės medžiagos. Tai benzinas, antifrizas, kaustinė soda (5 proc. tirpalas) ir įvairios susijusios cheminės medžiagos. Pramonės reikmėms atlikti tipinių cheminių medžiagų poveikio bandymai apėmė dervų valiklį, stabdžių skystį ir įvairias kitas medžiagas. Kai vartotojai sąveikauja su mobiliąja, pramonine ir infrastruktūros įranga, LNP ELCRES CXL kopolimerinės dervos gali užtikrinti geresnį cheminį atsparumą rankų kremų, kremų nuo saulės, vabzdžius atbaidančių priemonių, valymo tirpalų ir rankų dezinfekavimo priemonių sudedamosioms dalims.
Naujajame SABIC CXL asortimente siūlomas platus gaminių asortimentas, įskaitant nepermatomas ir skaidrias nedegias (FR) rūšis, nepermatomas FR rūšis su plonomis sienelėmis ir stiklu sutvirtintas rūšis. Šios medžiagos taip pat pasižymi tokiomis pridėtinės vertės savybėmis, kaip nebromuotas ir (arba) nechloruotas FR, esant plonam storiui, plastiškumas žemoje temperatūroje (iki -60 °C), didelis srautas, kad būtų lengva apdoroti, ir geras spalvingumas, atitinkantis estetinius reikalavimus. Jie gali atitikti ir ultravioletinių spindulių (UV), ir panardinimo į vandenį (f1 reitingas) reikalavimus, kad būtų užtikrintas tinkamumas naudoti lauke pagal standartą UL746C.
Siekdama padėti užtikrinti anglies dioksido neutralumą, SABIC siūlo ISCC PLUS sertifikuotas biologinės kilmės naujų medžiagų versijas, tiekiamas su „LNP™ ELCRIN™ CXL“ prekės ženklu. Jose naudojamos alternatyvios biologinės žaliavos, kurių anglies dioksido pėdsakas yra mažesnis, palyginti su tradicinėmis žaliavomis. Šios biologinės kilmės rūšys gali sumažinti anglies dioksido (CO2) išmetimą, palyginti su tradicinėmis analogiškomis medžiagomis, kartu užtikrindamos tas pačias eksploatacines savybes. Šios rūšys yra nauji bendrovės „TRUCIRCLE™“ programos, apimančios gaminius ir paslaugas, padedančias įmonėms visame pasaulyje siekti tvarumo tikslų, priedai.
„Mūsų LNP ELCRES CXL kopolimerinės dervos gali padėti gamintojams ir prekių ženklams neatsilikti nuo didėjančios eksploatacinių savybių ir estetinio vaizdo pablogėjimo rizikos, kurią sukelia vis plačiau naudojamos cheminės medžiagos“, - sakė SABIC Polymers, Specialties vyriausiasis technologijų vadovas Scottas Fisheris. „Mūsų patentuota kopolimerų technologija sprendžia uždavinį apsaugoti programas nuo šių medžiagų daromos žalos ir pablogėjimo. Padėdamos prailginti komponentų tarnavimo laiką, ELCRES CXL LNP medžiagos prisideda prie tvarumo, prekės ženklo reputacijos ir klientų pasitenkinimo.“
„Rani Plast“ Suomija, įsigyja Lietuvos plėvelės gamintoją UAB „Umaras”
„Rani Plast“ suvienija jėgas su vienu iš pirmaujančių Baltijos šalyse lanksčių pakuočių sprendimų gamintojų UAB ‚Umaras‘.
„Rani Plast“ įsigijo Lietuvos pakuočių plėvelės gamintoją UAB „Umaras”. Dvi sėkmingai veikiančios šeimos valdomos įmonės suvienijo jėgas, kad galėtų savo klientams pasiūlyti platesnį produktų asortimentą ir geriau patenkinti jų poreikius. Įsigijimas taip pat sustiprina bendrovių pozicijas rinkoje geografiniu požiūriu.
Utenoje ( Lietuvoje) įsikūrusi įmonė „Umaras“ gamina pramoninę pakavimo plėvelę, joje dirba 215 darbuotojų, o metinė apyvarta siekia apie 40 mln. eurų. Maždaug pusė metinės produkcijos parduodama Baltijos šalyse, o likusi dalis - kitose eksporto rinkose. Įgyvendinus sandorį, „Rani Plast“ pardavimų direktorius Dennis Granqvist pakeis buvusią „Umaras“ savininkę Mildą Samsonaitę generalinės direktorės pareigose.
Bendrovės „Rani Plast“ generalinis direktorius Stefanas Kaptensas (Stefan Kaptens) sandorį apibūdina kaip puikų būdą plėsti verslą ir užmegzti naujas pasaulines partnerystes, atitinkančias ilgalaikę bendrovės strategiją. Milda Samsonaitė, buvusi „Umaras“ generalinė direktorė ir akcininkė, mano, kad „Rani Plast“ puikiai tinka „Umaras“ darbuotojams, klientams ir vietos bendruomenei.
-Per pastaruosius 30 metų „Umaras“ tapo vienu iš pirmaujančių lanksčių pakuočių gamintojų Baltijos šalyse. Džiaugiuosi galėdamas perduoti sėkmingą verslą tokiai įmonei kaip „Rani Plast“, kuri turi ilgametes kokybiško pakavimo tradicijas ir tvirtas vertybes. Tikiu, kad šis perėjimas bus naudingas „Umaras“ darbuotojams, klientams ir Utenos vietos bendruomenei.
Warsaw Plast Expo 2025
Warsaw Plast Expo - tarptautinė plastikų pramonės paroda
„Warsaw Plast Expo“ - tai pramonės renginys, kurio tikslas - suburti pirmaujančias Lenkijos ir viso Vidurio ir Rytų Europos regiono įmones, technikos ekspertus ir specialistus, susijusius su šiuo sektoriumi. Paroda suteikia puikią galimybę užmegzti verslo ryšius, pristatyti inovatyvias technologijas ir keistis žiniomis bei patirtimi. Warsaw Plast Expo - tai vieta, kur inovacijos atitinka praktinę paklausą, o pramonės potencialas išnaudojamas maksimaliai.
Data: 04.02 - 06.02.2025
Vieta: Ptak Warsaw Expo, Aleja Katowicka 62, 05-830 Nadarzyn, Lenkija
Organizatorius: Ptak Warsaw Expo, Al. Katowicka 62, 05-830 Nadarzyn, Lenkija
www.warsawplastexpo.com
„Warsaw Plast Expo“ - tai pramonės renginys, kurio tikslas - suburti pirmaujančias Lenkijos ir viso Vidurio ir Rytų Europos regiono įmones, technikos ekspertus ir specialistus, susijusius su šiuo sektoriumi. Paroda suteikia puikią galimybę užmegzti verslo ryšius, pristatyti inovatyvias technologijas ir keistis žiniomis bei patirtimi. Warsaw Plast Expo - tai vieta, kur inovacijos atitinka praktinę paklausą, o pramonės potencialas išnaudojamas maksimaliai.
Data: 04.02 - 06.02.2025
Vieta: Ptak Warsaw Expo, Aleja Katowicka 62, 05-830 Nadarzyn, Lenkija
Organizatorius: Ptak Warsaw Expo, Al. Katowicka 62, 05-830 Nadarzyn, Lenkija
www.warsawplastexpo.com
Pasaulinio masto investicijos į polipropileno gamybą iki 2028 m. bus nukreiptos į Kiniją
Tikėtina, kad iki 2028 m. polipropileno gamybos pajėgumai pasaulyje labiausiai padidės Kinijoje, kuriai teks apie 45 % viso planuojamų ir paskelbtų projektų augimo, teigiama duomenų ir analizės lyderės „GlobalData“ ataskaitoje.
Naujausioje „GlobalData“ ataskaitoje, pavadintoje. „Polipropileno pramonės pajėgumų ir kapitalo išlaidų prognozės su išsamia informacija apie veikiančias ir planuojamas gamyklas iki 2028 m.“ (https://www.globaldata.com/store/report/polypropylene-market analysis/?utm_source=cision&utm_medium=press%20release&utm_campaign=gd_press%20release_cision_oilandgas_polypropylene_report) atskleidžiama, kad Kinija gali pasiekti bendrą 21,92 mln. tonų per metus (mtpa) polipropileno pajėgumų padidėjimą 2024-2028 m. Šį padidėjimą lemia 43 planuojami ir septyni paskelbti projektai.
„GlobalData“ naftos ir dujų rinkos analitikė Nivedita Roy komentuoja: „Polipropilenas yra pagrindinis chemijos produktas naftos chemijos pramonėje. Dėl savo universalaus patvarumo, atsparumo karščiui ir lankstumo jis naudojamas daugelyje pramonės šakų. Kinijoje polipropileno paklausa smarkiai auga dėl sparčios automobilių, statybos ir pakavimo pramonės plėtros.“
Didžiausias pajėgumų padidėjimas Kinijoje numatomas projekte „Fujian Eversun New Material Putian Polypropylene Plant 2“, kurio gamybos pajėgumai sieks 1,10 mln. t per metus. Ši gamykla šiuo metu statoma ir turėtų pradėti gaminti polipropileną 2026 m. Gamyklą valdo bendrovė „Fujian Eversun New Material Co Ltd“, kuriai priklauso 100 % projekto akcijų.
Antrasis pagal dydį pajėgumų didinimo projektas Kinijoje yra „North Huajin Refining and Petrochemical Liaoning Polypropylene Plant“, kuris turėtų pradėti veikti 2028 m., o jo metiniai gamybos pajėgumai sieks 1,0 mln. t per metus. Be to, „Jinzhou Petrochemical Company Jinzhou Polypropylene Plant 2“ ir „Jinzhou Petrochemical Company Jinzhou Polypropylene Plant 3“ projektai ženkliai padidina pajėgumus - atitinkamai 0,60 mln. tonų per metus ir 0,90 mln. tonų per metus. Tikimasi, kad antroji gamykla pradės veikti 2025 m., o trečioji - 2027 m.
Roy daro išvadą: „Kinija, investuodama daug lėšų į didelės apimties projektus ir vis daugiau planuojamų ir paskelbtų gamyklų, yra pakeliui į pasaulinės polipropileno gamybos lyderės pozicijų įtvirtinimą. Ši plėtra atspindi šalies įsipareigojimą naftos chemijos sektoriui ir ruošiasi tvariam dominavimui pasaulinėje rinkoje ateinantį dešimtmetį.“
Naujausioje „GlobalData“ ataskaitoje, pavadintoje. „Polipropileno pramonės pajėgumų ir kapitalo išlaidų prognozės su išsamia informacija apie veikiančias ir planuojamas gamyklas iki 2028 m.“ (https://www.globaldata.com/store/report/polypropylene-market analysis/?utm_source=cision&utm_medium=press%20release&utm_campaign=gd_press%20release_cision_oilandgas_polypropylene_report) atskleidžiama, kad Kinija gali pasiekti bendrą 21,92 mln. tonų per metus (mtpa) polipropileno pajėgumų padidėjimą 2024-2028 m. Šį padidėjimą lemia 43 planuojami ir septyni paskelbti projektai.
„GlobalData“ naftos ir dujų rinkos analitikė Nivedita Roy komentuoja: „Polipropilenas yra pagrindinis chemijos produktas naftos chemijos pramonėje. Dėl savo universalaus patvarumo, atsparumo karščiui ir lankstumo jis naudojamas daugelyje pramonės šakų. Kinijoje polipropileno paklausa smarkiai auga dėl sparčios automobilių, statybos ir pakavimo pramonės plėtros.“
Didžiausias pajėgumų padidėjimas Kinijoje numatomas projekte „Fujian Eversun New Material Putian Polypropylene Plant 2“, kurio gamybos pajėgumai sieks 1,10 mln. t per metus. Ši gamykla šiuo metu statoma ir turėtų pradėti gaminti polipropileną 2026 m. Gamyklą valdo bendrovė „Fujian Eversun New Material Co Ltd“, kuriai priklauso 100 % projekto akcijų.
Antrasis pagal dydį pajėgumų didinimo projektas Kinijoje yra „North Huajin Refining and Petrochemical Liaoning Polypropylene Plant“, kuris turėtų pradėti veikti 2028 m., o jo metiniai gamybos pajėgumai sieks 1,0 mln. t per metus. Be to, „Jinzhou Petrochemical Company Jinzhou Polypropylene Plant 2“ ir „Jinzhou Petrochemical Company Jinzhou Polypropylene Plant 3“ projektai ženkliai padidina pajėgumus - atitinkamai 0,60 mln. tonų per metus ir 0,90 mln. tonų per metus. Tikimasi, kad antroji gamykla pradės veikti 2025 m., o trečioji - 2027 m.
Roy daro išvadą: „Kinija, investuodama daug lėšų į didelės apimties projektus ir vis daugiau planuojamų ir paskelbtų gamyklų, yra pakeliui į pasaulinės polipropileno gamybos lyderės pozicijų įtvirtinimą. Ši plėtra atspindi šalies įsipareigojimą naftos chemijos sektoriui ir ruošiasi tvariam dominavimui pasaulinėje rinkoje ateinantį dešimtmetį.“
„Plasta“ grupę įsigijo pasauliniai namų apyvokos reikmenų gamintojai „Cedo“
Lietuvos plastikinių maišelių gamintojos „Plasta“ įsigijimas:
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi plastikinių maišelių gamintoja ir atliekų perdirbėja „Cedo“ (Telfordas; www.cedo.com) paskelbė už neskelbiamą sumą įsigijusi Lietuvos įmonę „Plasta Group“ (Vilnius; www.plastagroup.com). „Plasta Group“ gamina šiukšlių maišus ir kitus polietileno plėvelės gaminius iš perdirbto plastiko atliekų, o atliekas gauna Vakarų Europoje, Skandinavijoje ir Baltijos šalyse.
Šis sandoris yra jau antrasis „Cedo“ sandoris šiais metais - rugsėjo mėn. ji įsigijo Vietname įsikūrusią plastiko perdirbimo įmonę „Vinatic“. Finansinė informacija apie šį įsigijimą taip pat nebuvo skelbiama.
„Cedo“ teigė, kad Lietuvoje ir Švedijoje esančiose gamyklose „Plasta“ dirba 500 darbuotojų. Įmonė perdirba apie 45 000 t per metus perdirbtų po vartojimo likusių atliekų, iš kurių kasmet pagamina daugiau kaip 36 000 t šiukšlių maišų ir plėvelės gaminių.
Bendrovės „Cedo“ pranešime teigiama, kad šis sandoris sustiprino jos, kaip „didžiausios integruotos lanksčių plastikinių plėvelių žiedinės gamybos platformos, aptarnaujančios Europą, pozicijas.
„Jis taip pat sustiprina mūsų dalyvavimą Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje, dar labiau išplečia mūsų prieigą ir asortimentą B2B kanalui ir išplečia mūsų galimybes diegti inovacijas žiedinės ekonomikos srityje.“
„Cedo“ teigė, kad prisijungus „Plasta Group“, jos metiniai plastiko atliekų perdirbimo pajėgumai padidės iki daugiau nei 200 000 t per metus. „Cedo“ generalinis direktorius Thierry Navarre'is sakė „Plasta Group“ patirtis ir bendras įsipareigojimas siekti tvarumo puikiai atitinka mūsų viziją.
Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi plastikinių maišelių gamintoja ir atliekų perdirbėja „Cedo“ (Telfordas; www.cedo.com) paskelbė už neskelbiamą sumą įsigijusi Lietuvos įmonę „Plasta Group“ (Vilnius; www.plastagroup.com). „Plasta Group“ gamina šiukšlių maišus ir kitus polietileno plėvelės gaminius iš perdirbto plastiko atliekų, o atliekas gauna Vakarų Europoje, Skandinavijoje ir Baltijos šalyse.
Šis sandoris yra jau antrasis „Cedo“ sandoris šiais metais - rugsėjo mėn. ji įsigijo Vietname įsikūrusią plastiko perdirbimo įmonę „Vinatic“. Finansinė informacija apie šį įsigijimą taip pat nebuvo skelbiama.
„Cedo“ teigė, kad Lietuvoje ir Švedijoje esančiose gamyklose „Plasta“ dirba 500 darbuotojų. Įmonė perdirba apie 45 000 t per metus perdirbtų po vartojimo likusių atliekų, iš kurių kasmet pagamina daugiau kaip 36 000 t šiukšlių maišų ir plėvelės gaminių.
Bendrovės „Cedo“ pranešime teigiama, kad šis sandoris sustiprino jos, kaip „didžiausios integruotos lanksčių plastikinių plėvelių žiedinės gamybos platformos, aptarnaujančios Europą, pozicijas.
„Jis taip pat sustiprina mūsų dalyvavimą Vidurio ir Rytų Europoje bei Skandinavijoje, dar labiau išplečia mūsų prieigą ir asortimentą B2B kanalui ir išplečia mūsų galimybes diegti inovacijas žiedinės ekonomikos srityje.“
„Cedo“ teigė, kad prisijungus „Plasta Group“, jos metiniai plastiko atliekų perdirbimo pajėgumai padidės iki daugiau nei 200 000 t per metus. „Cedo“ generalinis direktorius Thierry Navarre'is sakė „Plasta Group“ patirtis ir bendras įsipareigojimas siekti tvarumo puikiai atitinka mūsų viziją.
„Ši partnerystė sustiprina mūsų gebėjimą pirmauti žiedinės ekonomikos srityje, teikti novatoriškus sprendimus savo klientams ir skatinti tvaresnę ateitį.“
Bendrovėje „Cedo“ dirba apie 2 000 darbuotojų, o jos metinė apyvarta siekia apie 500 mln. eurų.
„Amcor“ ir ‚Berry‘ susijungimas
„Amcor“ ir ‚Berry Global Group‘ paskelbė, kad sudarė privalomą susijungimo sutartį, pagal kurią ‚Amcor‘ ir ‚Berry‘ susijungs sudarydamos sandorį, kurio metu bus parduodamos tik akcijos.
Finansiniu požiūriu „Berry“ akcininkai sandorio užbaigimo metu gaus fiksuotą mainų santykį - 7,25 „Amcor“ akcijos už kiekvieną „Berry“ akciją, todėl „Amcor“ ir „Berry“ akcininkams priklausys atitinkamai apie 63 % ir 37 % sujungtos bendrovės akcijų. Sandoriui vienbalsiai pritarė „Amcor“ ir „Berry“ direktorių valdybos.
Sandorį planuojama užbaigti iki 2025 kalendorinių metų vidurio.
Peteris Konecny eis generalinio direktoriaus pareigas, Grahamas Libeltas bus jungtinės bendrovės pirmininkas, o Stephenas Sterrettas - pirmininko pavaduotojas.
Finansiniu požiūriu „Berry“ akcininkai sandorio užbaigimo metu gaus fiksuotą mainų santykį - 7,25 „Amcor“ akcijos už kiekvieną „Berry“ akciją, todėl „Amcor“ ir „Berry“ akcininkams priklausys atitinkamai apie 63 % ir 37 % sujungtos bendrovės akcijų. Sandoriui vienbalsiai pritarė „Amcor“ ir „Berry“ direktorių valdybos.
Sandorį planuojama užbaigti iki 2025 kalendorinių metų vidurio.
Peteris Konecny eis generalinio direktoriaus pareigas, Grahamas Libeltas bus jungtinės bendrovės pirmininkas, o Stephenas Sterrettas - pirmininko pavaduotojas.
Švedijoje panaikintas plastikinių maišelių mokestis.
Švedijoje panaikintas plastikinių maišelių mokestis. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Švedijoje oficialiai panaikintas plastikinių maišelių mokestis. Sprendimas panaikinti šį mokestį sukėlė diskusijas ir smalsumą tarp įmonių ir vartotojų visoje šalyje.
„Tingstad“ norime apžvelgti, ką tai reiškia mažmeninės prekybos ir kitų pramonės šakų įmonėms, taip pat ko vartotojai gali tikėtis ateityje.
Kas yra plastikinių maišelių mokestis?
2020 m. įvestas plastikinių maišelių mokestis nustatė trijų Švedijos kronų mokestį už plastikinį pirkinių maišelį, skirtą prekėms iš parduotuvių neštis namo, ir 0,30 Švedijos kronos už mažesnį plastikinį maišelį, pavyzdžiui, skirtą vaisiams ir daržovėms. Mokestis įvestas siekiant sumažinti plastikinių maišelių naudojimą ir taip prisidėti prie plastiko atliekų ir jų neigiamo poveikio aplinkai mažinimo. Mokestis paskatino didelius vartotojų elgesio pokyčius - daugelis parduotuvių nusprendė siūlyti alternatyvius maišelius, pagamintus iš popieriaus ar kitų medžiagų.
Kodėl panaikinamas plastikinių maišelių mokestis?
Sprendimas panaikinti plastikinių maišelių mokestį yra politikos veiksmingumo ir jos poveikio verslui pakartotinio vertinimo dalis. Kritikai teigė, kad dėl šio mokesčio vartotojai ir įmonės patiria nereikalingų išlaidų ir kad juo šiek tiek nepasiektas tikslas sumažinti plastiko poveikį aplinkai.
Kadangi plastiko naudojimas mažėja, o vartotojai vis dažniau renkasi daugkartinio naudojimo alternatyvas, vyriausybė nusprendė, kad mokestis nebėra reikalingas ekologiškiems įpročiams skatinti.
Kaip tai paveiks įmones ir vartotojus?
Mažmeninės prekybos, restoranų ir kitų sektorių įmonėms šis sprendimas reiškia išlaidų ir atsargų valdymo pokyčius.
Pateikiame keletą svarbiausių pasekmių:
Išlaidų taupymas: Įmonės, kurios anksčiau turėjo mokėti plastikinių maišelių mokestį arba valdyti jo išlaidas, dabar gali siūlyti plastikinius maišelius be papildomų mokesčių, o tai gali būti naudinga vartotojams.
Vartotojų pasirinkimas: Kadangi dabar plastikinius maišelius galima siūlyti be mokesčio, vartotojai turi didesnį pasirinkimą. Tikėtina, kad daugelis parduotuvių ir toliau siūlys alternatyvius maišelius, tačiau dabar vartotojas pats gali pasirinkti jam tinkamiausią variantą.
Kas bus toliau?
Dar neaišku, kaip šis sprendimas ilgainiui paveiks vartojimo įpročius ir aplinką. Daugelis įmonių ir vartotojų jau priėmė alternatyvius sprendimus, ir šie įpročiai gali išlikti net ir be plastikinių maišelių mokesčio. Taip pat bus įdomu stebėti, kaip plastikinių maišelių naudojimo grąžinimas paveiks pardavimus ir bendrą susidomėjimą tvariomis alternatyvomis.
„Tingstad“ ir toliau siūlome platų pakuočių sprendimų asortimentą, įskaitant tvaresnius variantus, pavyzdžiui, popierių ir audinį. Džiaugiamės galėdami padėti savo klientams išsirinkti geriausiai jų verslą ir klientų poreikius atitinkančius sprendimus.
MONDI plėtros centras Vokietijoje ir nauja ekstruzijos linija Čekijoje
Vokietijoje atidaromas lanksčių pakuočių mokslinių tyrimų ir plėtros centras / Nauja ekstruzijos linija Čekijoje
Pietų Afrikos pakuočių ir popieriaus gamintoja „Mondi“ (Johanesburgas; www.mondigroup.com) paskelbė, kad Vokietijoje, Šteinfelde, atidaromas mokslinių tyrimų ir plėtros centras, skirtas lanksčių pakuočių sprendimams.
Šis inovacijų centras, pavadintas „FlexStudios“, įsikūręs netoli gamyklos. Jame 2 300 m² plote įrengta mokslinių tyrimų ir plėtros zona, laboratorijos ir bandymų patalpos, taip pat bandomosios linijos, skirtos produktų eksploatacinėms savybėms kurti ir demonstruoti.
Mondi teigė, kad naujuoju centru siekia glaudžiau bendradarbiauti su klientais ir sutrumpinti naujų sprendimų pateikimo rinkai laiką.
Bendrovės atstovas spaudai portalui Plasteurope.com sakė, kad tai pirmasis toks „Mondi“ lanksčiųjų pakuočių inovacijų centras, tačiau atsisakė atskleisti, kiek bendrovė investavo į šį centrą. Siekdama patenkinti augančią tvarių pakuočių sprendimų paklausą, „Mondi“ paskelbė apie naujos ekstruzijos linijos paleidimą „Mondi Coating Štĕti“ gamykloje Čekijoje. Ekstruzijos linija yra platesnių investicijų dalis, apimanti naują gamybinį pastatą, kuriame įrengtos mašinos su dengimo ir pjaustymo galimybėmis, pvz.
Investicijos išplečia „FunctionalBarrier Papers“ ir kito aukštos kokybės padengto popieriaus gamybą, siūlančio popieriaus pagrindu sukurtus sprendimus, pasižyminčius individualiomis barjerinėmis savybėmis. Taikomi įvairūs produktai - nuo maisto ir ne maisto produktų pakuočių iki pramoninių sprendimų, pavyzdžiui, kietojo kartono dėžių įdėklų ir gofruoto kartono dėžių barjerinių įdėklų. Pakuočių bendrovė nepateikė jokios informacijos apie investicijų išlaidas ir papildomus gamybos pajėgumus.